Participe
Passé
- forhui [morphalou2] (masculin singulier)
- forhuie [morphalou2] (féminin singulier)
- forhuis [morphalou2] (masculin pluriel)
- forhuies [morphalou2] (féminin pluriel)
Impératif
Présent
- forhuis [morphalou2]
- forhuissons [morphalou2]
- forhuissez [morphalou2]
Subjonctif
Présent
- que je forhuisse [morphalou2]
- que tu forhuisses [morphalou2]
- qu'il forhuisse [morphalou2]
- que nous forhuissions [morphalou2]
- que vous forhuissiez [morphalou2]
- qu'ils forhuissent [morphalou2]
Imparfait
- que je forhuisse [morphalou2]
- que tu forhuisses [morphalou2]
- qu'il forhuît [morphalou2]
- que nous forhuissions [morphalou2]
- que vous forhuissiez [morphalou2]
- qu'ils forhuissent [morphalou2]
Indicatif
Présent
- je forhuis [morphalou2]
- tu forhuis [morphalou2]
- il forhuit [morphalou2]
- nous forhuissons [morphalou2]
- vous forhuissez [morphalou2]
- ils forhuissent [morphalou2]
Imparfait
- je forhuissais [morphalou2]
- tu forhuissais [morphalou2]
- il forhuissait [morphalou2]
- nous forhuissions [morphalou2]
- vous forhuissiez [morphalou2]
- ils forhuissaient [morphalou2]
Passé simple
- je forhuis [morphalou2]
- tu forhuis [morphalou2]
- il forhuit [morphalou2]
- nous forhuîmes [morphalou2]
- vous forhuîtes [morphalou2]
- ils forhuirent [morphalou2]
Futur simple
- je forhuirai [morphalou2]
- tu forhuiras [morphalou2]
- il forhuira [morphalou2]
- nous forhuirons [morphalou2]
- vous forhuirez [morphalou2]
- ils forhuiront [morphalou2]
Conditionnel
Présent
- je forhuirais [morphalou2]
- ?
- il forhuirait [morphalou2]
- nous forhuirions [morphalou2]
- vous forhuiriez [morphalou2]
- ils forhuiraient [morphalou2]